Uzvencio baznycia


Pavadinimas Užvenčio šv. Marijos Magdalietės bažnyčia Pastatas bažnyčia
Savininkas Romos katalikų bažnyčia Koordinatės 55º46’49” Š. pl., 22º39’9” R. ilg.
Savivaldybė Kelmės r. Adresas Kražių g. 8, Užventis, Kelmės r.
Statybinė medžiaga medis Stilius liaudies architektūra
Pastatyta iki 1609 m.3 (pirmoji), 1703 m.2, 3, 6 (dabartinė) Remontuota 16373, 5, po 1736 6, 17952, 4, 1800, 18355, 18637, 18828, 18884, 1967 m.10 ir 2019–20254, 6 m.
Raudona spalva pažymėtos datos nustatytos dendrochronologinio tyrimo metu.



Šv. Marijos Magdalenos bažnyčia stovi Užventyje, prie kelio Varniai–Kuršėnai.1 Bažnyčia medinė, liaudies architektūros bruožų, lotyniško kryžiaus plano, halinė, su barokinio stiliaus bokšteliu.2 Vidus 3 navų, yra 5 altoriai.2 Šventoriuje stovi medinė varpinė.1


Bažnyčios istorija

Užventis nuo XVI a. buvo karališkoji valda.3 Pirmąją bažnyčią Užventyje pastatė dvarą valdęs LDK iždininkas Matas Vaina (m. 1609 m.).3 Kitais duomenimis m. 1606 m.4 Tikėtina, kad bažnyčia pastatyta prieš pat Vainos mirtį, t.y. XVII a. pačioje pradžioje arba XVI a. pabaigoje3, nes 1596 m. bažnyčios Užventyje dar nebuvo.4 Nuolatinę fundaciją 1609 m. vasario 5 d. patvirtino valdovas Zigmantas Vaza, tuometinės valdovo žemių laikytojos, velionio našlės Elzbietos Goslavskos-Vainienės prašymu.5 Fundacijoje nurodyta, kad velionis Vainienės vyras pastatė ir įrengė bažnyčią, bet nepaskyrė fundacijos (žemės priklausė valdovui).3, 5 Kaip atrodė ši bažnyčia nežinoma.5

1637 m. pirmoji bažnyčia buvo perstatyta ir konsekruota dvigubu titulu – Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų ir šv. Mato.3, 5 Papildomai fundaciją paskyrė Jeronimas Valavičius.5 Bažnyčioje buvo trys altoriai.5 Prie bažnyčios stovėjo varpinė.5

Per Šiaurės karą 1701 m. kartu su daugeliu miestelio pastatų sudegė ir bažnyčia.3, 5. Nauja medinė bažnyčia klebono Juozapas Judkevičius ir parapijiečių lėšomis pastatyta 1703 m.2, 3, 6 Ji buvo konsekruota jau kitu šv. Marijos Magdalenos titulu.3, 5 Per 1736 metų gaisrą sudegė klebonija, svirnas, ūkiniai pastatai, bažnytiniai dokumentai, o pati bažnyčia nukentėjo mažai ir netrukus buvo suremontuota6. 1795 m. pakeista dalis sienojų.2, 4

1835 m. bažnyčią suremontavo klebonas Jurgis Tvarijonavičius parapijiečių ir koliatorių lėšomis.5 Perkaltos sienos, perdengtas stogas, virš presbiterijos iškeltas bokštas ir dar trys nedideli bokšteliai kampuose išlaikant ankstesnės bažnyčios planą ir pagrindines medines konstrukcijas.5 Suremontuotoje bažnyčioje palikti seni altoriai.7 Bažnyčios interjere išliko daug senų XVII–XVIII a. elementų: altoriai, skulptūros ir paveikslai.3 XIX a. iš uždarytos Kolainių bažnyčios perkelti vargonai.7 1863 m. remontuotas stogas.7 1882 m. naujai apkaltos bažnyčios sienos ir pastatyta nauja varpinė šventoriuje.8 Varpinė yra stačiakampio plano, vieno aukšto su vieno tarpsnio bokšteliu.9 1888 m. gontais perdengtas stogas.4 Užvenčio parapijai įtaką turėjo netoliese 1750 m. įsteigtas Kolainių senosios regulos karmelitų vienuolynas.3

1934 m. buvo sprendžiama ką daryti su sena, remonto reikalaujančia, bažnyčia.8 Nuspręsta, kad išskyrus senumą, ji daugiau vertės neturinti, todėl remontuoti neverta.8 1937 m. buvo pradėtos rinkti lėšos ir medžiagos naujai mūrinei bažnyčiai, turėjusiai iškilti senosios vietoje.8 Šiam užmojui pasipriešino Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus direktorius P. Galaunė.3, 8 1939 m. miestelio gaisras, karas ir okupacija ketinimus statyti naują bažnyčią galutinai sustabdė.3, 8

Bažnyčia remontuota 1967 m.10 ir 2019–2025 m.4, 6



Bažnyčios datavimas

Tyrimai atlikti Surinkta mėginių Medžių rūšis Sėkmingai datuoti
1971-05-26 3 eglė – 100% 3 (100%)

Dendrochronologinio datavimo medžiaga (nuopjovos) paimtos 1971 m. Nėra išlikę informacijos iš kokių medinių konstrukcijų mėginiai buvo paimti. Iš 7 paimtų mėginių iki šių dienų išliko 3. Jie datuoti 1831 m. (neišlikę paskutinės rievės), 1799 m. (išlikęs požievis) ir 1833 m. (neišlikę paskutinės rievės). Taigi, du mėginiai greičiausiai yra iš 1835 m. klebono Jurgio Tvarijonavičiaus atlikto remonto.5 Vienas mėginys, kurio paskutinė rievė datuota 1799 m. rodo, kad šis medis buvo kirstas 1799/1800 m. žiemą. Mediena greičiausiai panaudota bažnyčios konstrukcijoms 1800 m. Paskutinis žinoma remontas atliktas 1795 m. kai buvo pakeista dalis sienojų2, 4. Arba tai buvo nedidelės apimties nedokumentuotas remontas, arba tai yra antrinio naudojimo mediena paimta iš kito pastato ir panaudota bažnyčios konstrukcijoms.


Literatūra

1. Užvenčio šv. Marijos Magdalietės bažnyčia. Vikipedija, laisvoji enciklopedija. [Prieiga 2026-06-29]
2. Misius K., Šinkūnas R. 1993. Lietuvos katalikų bažnyčios, Vilnius, Pradai, p. 359.
3. Paknys R., Vasiliūnienė D. 2012. Užvenčio Šv. Marijos Magdalenos bažnyčia. Lietuvos medinės bažnyčios. Vilnius, R. Paknio leidykla, p. 218.
4. Lietuvos integrali muziejų informacinės sistema LIMIS. [Prieiga 2026-06-30]
5. Paknys M. 2008. Užvenčio Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia. Kelmės bažnyčios dekanato bažnyčios ir vienuolynai. Vilnius, VDA leidykla, p. 296.
6. Baigta tvarkyti Užvenčio Šv. Marijos Magdalenos bažnyčia. Kultūros infrastruktūros centras. [Prieiga 2026-06-28].
7. Paknys M. Min, veik., p. 270.
8. Paknys M. Min, veik., p. 271.
9. Užvenčio Šv. Marijos Magdalenos bažnyčios statinių komplekso varpinė. Kultūros vertybių registras. [Prieiga 2026-06-29]
10. Šv. Marijos Magdalenos bažnyčios statinių komplekso Šv. Marijos Magdalenos bažnyčia. Kultūros vertybių registras. [Prieiga 2026-06-28].










©Adomas Vitas