Jėzuitai Kaune įsikūrė 1639 m.¹ Apie 1643 m. Kaune pastatyta Šv. Stanislovo Kostkos koplyčia.² Ji kartu su rezidencija sunaikinta 1655 m.²

Pirmąją medinę bažnyčią jėzuitai pastatė 1660 m.² Mūrinę bažnyčią jėzuitai pradėjo statyti 1666 m.^{1, 2, 3} Statoma bažnyčia sudegė 1668 m.^{1, 3} per miesto gaisrą.⁴

Literatūroje nurodomos dvi dabartinės bažnyčios statybos pradžios datos: 1695⁵ ir 1698³ m. (sumūrytos sienos ir pastatyta zakristija). Matomai, statybos dėl įvairių negandų ilgai truko. Per 1710 m. maro epidemiją Kaune išmirė visi jėzuitai¹. Leidinyje Lietuvos katalikų bažnyčios nurodoma, kad bažnyčia kunigo Pranciškaus Milvydo rūpesčiu pastatyta 1720 m.² 1722 m. bažnyčia pašventinta¹. Vis dėlto dauguma šaltinių nurodo, kad bažnyčia pastatyta 1725 m. ir sieja šią datą su bokštų statyba 1723–1725 m.^{1, 2, 5, 6} Po to tęsti bažnyčios vidaus įrengimo darbai.¹

Dar kartą bažnyčią nusiaubia gaisras 1732 m.^{1, 2, 3} Sugriuvo bažnyčios stogas, skliautai ir bokštas.^{2, 3} 1733–1735 m. bažnyčia atstatyta.⁵ Bokštas atstatytas tik 1746–1751 m.^{2, 6} 1752–1761 m. baigti interjero darbai.⁵ 1752 m. išmūryti didžiojo altoriaus pamatai.² 1753–1754 m. pastatyti nauji 3 mūriniai altoriai.² Didįjį altorių 1753–1754 m. įvairių spalvų marmuro imitacija papuošė meistras J. Kerneris atvykęs iš Vilniaus.^{2, 6} Ant kolonos paliktas įrašas 1754 m. rodo pastatymo datą.¹ 1757–1763 m. skulptorius Antoni Datzrath sukūrė stiuko lipdinius ir skulptūras.^{2, 6} XVIII a. viduryje – antroje pusėje bažnyčioje buvo dvylika dirbtinio marmuru papuoštų altorių,^{1, 2, 6} iš kurių išliko tik didysis Nukryžiuotojo Jėzaus altorius.¹ Be to, bažnyčioje buvo meniškų baldų, dekoruotų medžio pjaustiniais.⁶ Altorius skulptūros neišliko.¹ Bažnyčia konsekruota tik 1759 m.¹

Popiežiui Klemensui XIV panaikinus Jėzuitų ordiną 1773 m., jėzuitai bažnyčią, vienuolyną ir kolegiją perdavė pranciškonų vienuoliams, o iš Kauno pasitraukė tik 1787 m.¹ Bažnyčios interjeras nukentėjo 1812 m.⁶ Apleista bažnyčia 1821 m. perduota stačiatikiams.¹ Bažnyčia 1824 m.² (kitais duomenimis – 1825 m.⁶) suremontuota: pakeista dalis medinių konstrukcijų, perdengtas stogas, suremontuoti skliautai, sakykla, grindys išgrįstos akmens plokštėmis.^{2, 6} Cerkvė 1843 m. tapo Aleksandro Neviškio soboru.^{1, 2, 7} 1844–1845 m. rekonstruota ir pritaikyta cerkvei.⁵ 1857 m. remontuoti bokštai.² 1915 m. apgadinti bokštai, sienos, vidaus įrengimai.²

Bažnyčią jėzuitai atgavo 1923 m.^{1, 2} 1924 m. pradėtos laikyti pamaldos, įsteigta gimnazija.² Prie bažnyčios 1930 m. įkurtas Lietuvos jėzuitų viceprovincijos centras.⁸ 1949 m. bažnyčia uždaryta.¹ Pastatai paskirti bendrojo lavinimo ir technikos mokykloms.⁸ Nuo 1962 m. priklausė profesinei technikos mokyklai.⁷ 1957 m. perdengtas bažnyčios stogas, bokštų šalmai, pertinkuotos sienos, karnizai.^{7, 8}

Atkūrus nepriklausomybę, bažnyčia kartu su vienuolyno ir kolegijos pastatais jėzuitams grąžinta 1990 m. vasario 2 d., o atšventinta 1992 m. rugpjūčio 30 d.¹

1761–1768 m. pastatytas dabartinis dviaukštis vienuolynas vietoje 1732 m. sudegusio pastato.⁹ Pastate po 1812 m. buvo karo ligoninė.⁹ 1824 m. gyveno stačiatikių vyskupas.⁹

Bažnyčios datavimas

Archyve nėra išlikusi informacija iš kokių bažnyčios konstrukcijų mediena buvo paimta tyrimams. Sėkmingai pavyko datuoti visus aštuonis pušies mėginius (nuopjovas). Kadangi nėra išlikusių paskutinių rievių, matematiniais metodais atlikta trūkstamų balanos rievių rekonstrukcija. Šešių mėginių datos atitinka bažnyčios atstatymo laikotarpį po 1732 m. gaisro. Ši mediena kirsta tarp 1732 ir 1755 m. (datų mediana – 1742 m.). Todėl labiausiai tikėtina, kad ši mediena buvo panaudota 1733–1735 m.⁵ vykusio bažnyčios remonto metu. Mažiau tikėtina, kad ji buvo panaudota atstatant bokštą 1746–1751 m.^{2, 6} Kiti du mėginiai datuoti 1817–1842 m. (datų mediana – 1827 m.). Tai atitinka bažnyčios remontui 1824–1825 m.^{2, 6} ją pritaikant stačiatikių poreikiams.

Literatūra

1. Šinkūnaitė L. 2009. 153 įdomiausios Lietuvos bažnyčios, Kaunas, Terra Publica, p. 93.
2. Misius K., Šinkūnas R. 1993. Lietuvos katalikų bažnyčios, Vilnius, Pradai, p. 137.
3. Levandauskas V. 1991. Kauno architektūra, Vilnius, Mokslas, p. 248.
4. Kandrotienė D. 2010. Kauno arkivyskupijos bažnyčios, Kaunas, Terra Publica, p. 88.
5. Kauno jėzuitų vienuolyno komplekso Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčia. Kultūros paveldo centro svetainė. [Prieiga 2026-06-17]
6. Levandauskas V. 1991. Min. Veik., p. 249.
7. Ten pat, 250.
8. Misius K., Šinkūnas R. 1993. Min. Veik., p. 138.
9. Levandauskas V. 1991. Min. Veik., p. 251.